KELIAUTOJŲ ĮSPŪDŽIAI: Pasakomis apipinta, nuostabioji – Kopenhaga
Sveiki, aš esu Goda iš TEDO.LT ir šį kart dalinuosi įspūdžiais ne apie viešbučius, atpalaiduojantį poilsį, o apie savaitgalio avantiūrą!
KOPENHAGA – tai miestas, į kurį galėčiau sugrįžti kiekvieną mėnesį ir manau, čia ir vėl surasčiau ką nuveikti. O juk Kopenhaga – dviračių sostinė! Ar įsivaizduojat koks malonumas patekti į tą kasdienišką vietinių šurmulį? Svarbiausia tik nežiopsoti!
Atskridome gana anksti – apie 7 val. ryto. Puolėme ieškoti galimybės nuvykti į Kopenhagos centrą, tačiau išlipome centrinėje stotyje, kuri mums priminė muziejų tiek viduje tiek iš išorės.
Tikslaus maršruto neturėjome, tačiau kaip visada puikiai gelbėjo "Google Maps". Pasiryžome nenaudoti jokio transporto ir tai, iš kart galiu pasakyti – Kopenhagoje yra geras pasirinkimas. Na, nebent kojos neleidžia daug nueiti. Štai ir prasidėjo kelionė po Kopenhagą!
Pirmasis lankytinas objektas, kuris mus pasitiko – Rotušės aikštė (Radhuspladsen). Čia vysta įvairūs renginiai, koncertai, mugės ir parodos. Be abejonės būtų galima teigti, jog tai yra pagrindinis pasimatymų taškas mieste.
Strøget – laikoma didžiausia pirkinių gatve miesto širdyje, taip pat jos ilgis (1,1 km) tituluoja ją, tokio pobūdžio ilgiausia gatve ir Europoje. Prasideda ties rotuše ir užsibaigia Naująja Karališkąja aikšte (Kongens Nytorv). Pats tikriausias rojus merginoms – čia jus pasitiks tokie brandai, kaip „Chanel“, „Prada“, „Louis Vuitton“, „Max Mara“, na ir kiekvienai pagal poreikį ir „norus“. Tačiau, keliaujame juk ne to? „Rankinukų“ šį kartą nereikia, užteks kuprinės.
Patraukę Kristianijos link aptikome dar vieną lankytiną objektą apie kurį nieko prieš tai nebuvome girdėję. „Gelbėtojo“ bažnyčia (Vor Frelsers Kirke) – statinys, garsus spiralės formos laiptais. O sumokėjus simbolinę sumą ir užkilus, atsiveria maloniai stebinantis vaizdas – miesto centro panorama. Tiesa, neprijaučiantiems aukščiui, čia lipti nepatariu, galva sukasi vien kopiant mažais laipteliais, kurie yra tiesiog bokšto išorėje.
Paėjus šie tiek toliau, vaizdas ėmė keistis žaibo greičiu. Staiga visur išdygo apleisti pastatai, ant sienų – grafičiai, o pakėlus galvą mus pasitiko užrašas rodantis, kad atvykome į „Kristianiją“ (Fristaden Christiania), atskirą valstybę, kur nėra jokios valdžios, jokių įstatymų, jokios policijos. Keliavusi po Kopenhagą pirmąjį kartą, būtent šį – lankomiausią objektą praleidau, todėl su nekantrumu norėjau ten įžengti ir kuo greičiau viską pamatyti savo akimis. Įžengus pro „sieną“ mus pasitiko kvapas, žolės kvapas. Aplink stūksojo dešimtys kioskelių su užrašais „marijuana“. Pasirodo, Kristianija turi net ir kavinių, tačiau užeiti į vieną iš jų pabūgome, neaišku, kas mūsų ten būtų laukę. Kadangi buvo ankstyvas rytas, turistų nedaug, todėl nusprendėme nestoviniuoti ir palydimi keistais vietinių žvilgsniais grįžome atgal į Europos Sąjungą.
Perėjome tiltą ir grįžome atgal į miesto centrą. Kaip ir minėjau pradžioje, šioje kelionėje mes maršruto neturėjome, todėl ėjome, kur tik širdis geidžia. Mūsų pilvams spėjus prabusti iš miegų, nutarėme, kad jau laikas kur nors papusryčiauti. Tam pasirinkome itin pasakišką vietą – Karališkuosius sodus (Kongens Have). Susiradus suoliukus, iš kurpinių išsitraukėme savo pačių ruoštas gėrybes iš Lietuvos, o mums prieš akis šmėžavo gražioji Rosenborgo pilis (Rosenborg Slot). Tiesa, šį kartą ji buvo renovuojama, todėl didelio dėmesio jai neskyrėme.
Atrodo laikas stovėjo vietoje, o mes jau apvaikščioję pusę Kopenhagos, buvo likę sudėti tik taškelius ant „i“ raidelių ir pagaliau pamatyti garsųjį Nyhavn uostą, bei legendomis apipintą undinėlę. Įžengus į Naująji uostą (Nyhavn), atrodė lyg kažkas prieš akis mosuotų paveikslėliu. Uostą 1670–73 metais įkūrė Karalius Frederikas V (1646–1699 metais valdęs Daniją ir 1670–99 metais valdęs Norvegiją). Nyhavn uostas buvo vartai nuo jūros link senojo Kopenhagos miesto centro. Vasaros sezono metu tai yra puiki vieta papietauti arba galima laiką leisti taip, kaip mėgsta vietos gyventojai – nusipirkti netoliese esančioje parduotuvėje alaus ir pailsinti kojas krantinėje. Beje, šis uostas garsėja ir tuo, kad 20 numeriu pažymėtame uosto name gyveno pasaulyje žinomas pasakų rašytojas Hansas Kristianas Andersenas!
Eidami undinėlės link atradome dar vieną vietą, kurią ne visi garsieji kelionių ekspertai įtraukia į lankytinų vietų sąrašą Kopenhagoje. O man asmeniškai ji pasirodė labai jauki ir turinti itin įdomią istoriją – Kastellet. 17 a. statytas ir vienas geriausiai išsilaikiusių Šiaurės Europoje pentagramos formos fortas, priklausantis Danijos gynybos ministerijai ir atviras lankytojams. O ar matėte kaip visa tai atrodo iš viršaus?
Undinėlės statula (Den lille Havfrue) yra vienas mažiausių, bet kartu ir vienas didžiausių Kopenhagos simbolių ir tikrasis Kopenhagos pasididžiavimas. Undinėlės statula, sėdinti ant akmens yra viena lankomiausių statulų pasaulyje. Hanso Kristiano Anderseno „Mažosios undinėlės“ garbei skulptoriaus Edvardo Erikseno pastatyta ji, kuriai jau per 100 metų, laukia Jūsų vos už 10 minučių kelio nuo kruizinių laivų prieplaukos.
Buvo tik antra valanda. Pietūs. Mes aplankėme viską ką norėjome. Nusprendėme sugrįžti į Kastellet ir valandėlę atsipūsti. Neramina tai, kad musų skrydis namo tik kitos dienos 11 valandą ryto, beveik para laiko, o mes neturime nei kur pernakvoti, nei kur ištiesti kojų. Ėmė kandžiotis rudeniškas šaltukas, todėl nieko nelaukę stengėmės surasti kažkokią tai pastogę, kad galėtume apšilti. Pavaikščioję po kelis prekybos centrus, užkandę, ėjome atgal centrinės stoties. Priėjome Tivoli sodus (Tivoli) – vietą, kurioje dar nebuvome. Galbūt rudenį čia eiti nėra pats geriausias sprendimas, o dar ir sutemus, tačiau Helovyno išvakarės mus suviliojo nusipirkti bilietus. Čia ir praleidome savo likusį vakarą, įvairūs šventiniai renginiai privertė valandas tiesiog praskrieti. Prieš vidurnaktį pajudėjome atgal į oro uostą. Nusprendus, kad kitos išeities nebebus, apsisukę šalikais užmigome tiesiog ant suoliukų laukimo salėje.
Ši kelionė į Daniją paliko tikrai didelį įspūdį! Iki kitų kartų, nuostabioji Kopenhaga!
Nori ir tu? KELIAUK SU TEDO.LT, o pasiūlymus rasi ČIA.